bėgioti — bėgióti vksm. Vaikai̇̃ bėgiója po kiẽmą, kiemè … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bizdelioti — bizdelioti, ioja, iojo intr. 1. bėgioti nuo vabzdžių, zylioti: Nespėjo rasa nudžiūt, o karvės jau bizdelioja, uodegas užrietę Sv. Būtų gera ganyti, tik galvijai labai bizdelioja Alz. 2. menk. be reikalo, greitai lakstyti, bėgioti: Ko čia… … Dictionary of the Lithuanian Language
laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėgioti — 1. intr. neilgą laiką bėgioti: Bėkiat, vaikai, pabėgioti po lauką Grg. | refl.: Pasibėgioję vaikai daug gardžiau valgo Gs. 2. iter. pabėgti 5: Ko visi pabėgiojot, eikiat svadinti Užv. 3. refl. pasilakstyti (apie gyvulius): Avelės jau pasbėgiojo… … Dictionary of the Lithuanian Language
prabėgioti — intr. 1. kurį laiką bėgioti: Taip jis prabėgiojo vilku keturis metus BsPIV107. | refl.: Bėk į lauką prasibėgiot, paskui vė galėsi skaityt Gs. 2. praleisti kiek laiko bebėgiojant, besirūpinant kuo: Kol jis likvidavo savo reikalus, gavo bent kelias … Dictionary of the Lithuanian Language
puldinėti — puldinėti, ėja, ėjo, pùldinėti, ėja, ėjo iter. dem. pulti. 1. intr. H174 kraičioti žemyn: Kai žvaigždelės puldinės, danguj vietos neturės, tai tada, motinėle, aš pas tamstą sugrįšiu LTR(Jž). Ir šuneliai ėst trupučius, kurie puldinėja nuog… … Dictionary of the Lithuanian Language
skraidyti — skraidyti, skraĩdo, skraĩdė iter. 1 skristi: 1. N, K, M, Š, L, DŽ Paukščiai skraĩdo po laukus NdŽ. Bus lietaus – kregždės skraĩdo pažeme Mrj. Aukštai danguje jis pamatė skraidantį vanagą P.Cvir. Vanagas skraĩdo aple vištas J. Balti ir mėlyni … Dictionary of the Lithuanian Language
guviai — guviai̇̃ prv. Guviai̇̃ bėgióti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apatinukės — apatinùkės sf. pl. (2) BŽ194 apatinės kelnės: Šilta, gali bėgioti vienom apatinùkėm Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
apibėgioti — iter. apibėgti: 1. K Kartą paliepė išarti tiek dirvos, kiek to pono kalė apibėgioja BsPIII38. 2. Visus kaimynus apibėgiojau – nėkur negavau Grg. | refl.: Apsibėgiosi, mano dukrele, martaudama, nuvys tavo rūtytėlės nuo mandrios galvelės Nč. 3. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
